bliauti

bliauti
bliáuti, -na (-ja), blióvė intr. 1. SD329, R, K rėkti (apie avį, ožką, veršį): Avis bliáuna J. Rodės man išties, kad jaučių kaimenė blióvė K.Donel. Ko ta telyčiukė bliáuja (bliáuna)? Gs. Karvės bliáuna gurbe, gal visą dieną neliuobtos Kp. Kieno čia veršiukas bliáuja (apie verkiantį vaiką)? J.Jabl. Jis (smakas) ir bliovė taip išgąstingai BsPI105. | Volungė bliauna priš lytų Lnk. Atsisėdu i klausaus: žiogas bliauna Vgr. ^ Veršiu nebliovęs, jaučiu nebaubsi B, VP49. Avelė bliauna, kol šieno gauna PPr15. Ožka ir priėdusi bliauna PPr272. 2. menk. garsiai verkti, raudoti: Vaikas bliáuna užsikūkčiodamas Skd. Čia aš pradėjau beveik garsiai bliauti I.Simon. Pasilikęs vienas vaikas ėmė bliáuti visa gerkle Jnš. Bene bliáuni – nepadoru tokiam dideliam! Grg. Par anos budynę bliovėm visi – ir vaikai, ir budynininkai Grg. Nebliáuk nebliáuk, tujau išvirs košytė Skd. ^ Bliáuna kaip ožys į turgų vežamas Krk. Bliáuna kaip avelė į uodegą įkirpta Rm. Bliáuna kaip nuplaktas Slm.
bliáunančiai adv. verkiant, labai: Bliaunančiai reik lytaus Šts. ║ tr. verkiant prašyti: Jau nebdręsu besakyties, ka blynų bliaunu Šts. ^ Kad nebliáusi, tai negausi Jsv. Balsiau bliáusi, – greičiau gausi Trg.
3. intr., tr. menk. negražiai dainuoti: Tie bliáuna kaip ožiai Grg. Prisilakė per dieną, dabar bliáuna kaip gyvuliai girtais balsais Jnš. Girtas jis nieko neužkabinėjo, o tik dainas bliovė rš. 4. menk. labai balsiai kalbėti, sakyti: Ko taip smarkiai bliáuni? Šk. Bliáuja an vidurio kiemo Alk. Ko tu šit bliáuni, galgi tykiau negali pasakyti! Trgn. ^ Kunigas apie dangų bliauna, o pats žemės turtus krauna LTR. 5. intr., tr. menk. nepadoriai kalbėti, keikti, plūsti: Ir negirtas jisai bliauja pikčiausius žodžius V.Piet. Blióvė blióvė visaip, net bjauru klausyt Užp. Nebliáuk, turėk sarmatą nuo žmonių Užp. ║ niekus kalbėti, taukšti: Koks senis bliáuna, ką jam gali tikėt Vb. 6. refl. prk. plerti, plėstis: Ar nematai, kad skylė bliáujasi? Grš. \ bliauti; apsibliauti; atbliauti; įbliauti; išbliauti; nubliauti; pabliauti; parbliauti; prabliauti; pribliauti; subliauti; užbliauti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • bliauti — bliáuti vksm. Ãvys labai̇̃ bliáuna, bãdosi prieš vėtrą ir vėją ar šal̃tį …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • išbliauti — 1. intr. bliaunant išbėgti ar išeiti: Avys išbliovė į ganyklą Grg. 2. tr. bliaunant išprašyti: ^ Viena avis del visų išbliauna Vdžg. 3. intr. išgalėti bliauti: Veršis išbliauna kaip jautis Pn. Tas veršis bliovė, paskui užkimo ir pradėjo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • mykti — mỹkti, ia, ė intr. 1. Bgs, Lp, Dkš, Rmš, Krkl, Skr tęsiamu, nestipriu balsu mūkti, bliauti (apie galvijus): Karvė mỹkia pasilikus J. Gyvuliai alkani ir ištroškę mykia, bliauna LzP. Mykė karvės, kvykė kiaulės, kudakavo vištos, gageno žąsys,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pabliauti — 1. intr. kurį laiką bliauti: Nupirkta ožka pabliaũs kelias dienas ir apsipras Rm. 2. intr. menk. kurį laiką paverkti: Bliauk bliauk – pabliausi ir apsistosi Grg. 3. tr. menk. pasakyti ką nereikalinga: Jis niekad nieko be reikalo nepabliaus,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pribliauti — tr. 1. refl. K bliauti iki soties: Prisibliaũs ožkelė netekus vaiko Rm. 2. menk. priverkti: Pribliovė septynias skleinyčes ašarų Dr. 3. refl. menk. iki soties prisiverkti: Prisibliausi vyro diržą čiulpdama Ds. 4. menk …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įbliauti — intr. 1. bliaunant įeiti: Ožka, teliukas, vaikas įbliauna, karvė įbliuvoja Š. 2. refl. Ds menk. įsileisti bliauti, verkti: Kai insbliovė mergiotė, tai nėr ir nustojimo Trgn. bliauti; apsibliauti; atbliauti; įbliauti; išbliauti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • Список праиндоевропейских корней — Для улучшения этой статьи желательно?: Найти и оформить в виде сносок ссылки на авторитетные источники, подтверждающие написанное …   Википедия

  • bljuvati — bljùvati (Ø, što) nesvrš. <prez. bljȕjēm, imp. bljȗj, pril. sad. bljȕjūći, gl. im. ānje> DEFINICIJA 1. povraćati, rigati 2. pren. a. naglo i obilno sipati, izbacivati iz sebe; rigati (o vulkanu, vatri iz oružja, dimu iz dimnjaka) b. pejor.… …   Hrvatski jezični portal

  • apmaldyti — 2 apmaldyti tr. 1. apraminti, aptildyti: Aš tave diržu apmaldysiu, jei taip nenustosi bliauti Trgn. Apmaldžiaũ šeimyną ant vietos J. Apmaldyk, kad jis nebšnekėtum piktai J. 2. R63 padaryti ne tokį smarkų, sušvelninti, susilpninti: Tų žolių kaip… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apsibliauti — menk. apsiverkti: Tas Jonelis, tėvą pamatęs, apsibliovė Krtn. Apsibliovė vaikas iš to skausmo Slnt. bliauti; apsibliauti; atbliauti; įbliauti; išbliauti; nubliauti; pabliauti; parbliauti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”